Apollo LED Grow Light šiltnamių apšvietimo šviestuvai skleidžia tik augalams reikalingą šviesos spektrą. Kitaip tariant, šviestuvuose elektros energija verčiama tik į augalams skirtą šviesą ir juose nėra nenaudingo šviesos spektro. Daugiau kaip 80%  tradicinių aukšto slėgio HID natrio lempų šviesos srauto sudaro augalų neabsorbuojamos šviesos bangos ir šiluma. LED Grow Light šviestuvų tarnavimo laikas yra iki 50.000 valandų. Jis yra gerokai ilgesnis už tradicinių natrio lempų.

Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie augalams renkasi dirbtinį apšvietimą. Tai ne tik papildomas apšvietimas šiltnamiuose, siekiant pailginti dieną, bet ir kaip pagrindinis apšvietimas, patalpose be langų.

Kiek šviesos skleidžia Apollo LED Grow Light?

Apšvietos dydis priklauso nuo atstumo tarp šviesos šaltinio ir augalo. Aukšto slėgio HID natrio lempų nerekomenduojama kabinti arčiau, kaip 1,5 m nuo augalų, kadangi savo spinduliuojama šiluma gali nudeginti augalus. Priešingai, Apollo LED Grow Light šviestuvai sukurti taip, kad aušintuvai nuveda šilumą į šonus ir nekaitina augalų bei nedžiovina dirvožemio.

Apollo LED Grow Light šviestuvus galima kabinti 50 cm ar net mažesniu atstumu nuo augalų, ir tai jiems nepadarys jokios žalos. Aišku, būtina įvertinti šviesos srauto kiekį. Kuo arčiau augalų, tuo daugiau augalai gaus šviesos. Ne visada didesnis šviesos srautas yra gerai. Per didelis šviesos srautas gali netgi kenkti augalams ir tuo pačiu eikvojama daugiau elektros energijos.

Kompanija “RITTAL” 2011 m. gruodžio viduryje pristatė naują IT- konfigūratorių, kuris leidžia sudaryti specifikaciją su IT-skydų kodais ir papildomomis medžiagomis.

Be to, RITTAL suteikia ir daugiau galimybių, jei užduotis netelpa į šio konfigūratoriaus rėmus. Tokiu atveju, rekomenduojama naudotis produkcijos katalogu ar specializuotomis brošiūromis.

Šaltinis: elec.ru

OSRAM kompanijai pavyko 70% padidinti šviesos diodų efektyvumą.

Sparčiai vystantis šviesos diodų technologijoms, nustatomi nauji kokybės standartai. OSRAM pristatė naują išradimą – Prevaled Light Engine modulius, leidžiančius LED šviestuvų energetinį efektyvumą padidinti 70%.

Prevaled moduliai sukurti, naudojant “Chip-On-Board” technologiją: ant montažinės panelės pritvirtinta matrica iš keleto lustų (angl. chips), kurie užtikrina tolygų šviečiančio paviršiaus skaistį (ryškumą) ir neturi šešėlių efekto. Moduliai naudojami įvairiose apšvietimo sistemose, juos galima kombinuoti šviesos reguliatoriais.

Viena iš Prevaled Core naujienų – šviesos diodų modulio Eco Z2 modifikacija – šviesos srautas efektyvumas 108 Lm/W. Tai yra 70% didesnis šviesos srauto efektyvumas, lyginant su ankstesnėmis Prevaled serijomis. Pagal šviesos srautą tokie šviestuvai gali pakeisti šviestuvus su 70W metalo halogenų lempomis, 2x42W kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis ar 100W halogeninėmis lempomis.

Modulių šviesos srautas, priklausomai nuo lustų skaičiaus, yra nuo 800 iki 5000 Lm. Šiuolaikinių technologijų dėka, šių šviesos diodų skleidžiamoje šviesoje nėra ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių, kurie gali būti kenksmingi kosmetikai, rūbams ar maisto produktams. Dėl to, jie yra nepamainomi apšviečiant prekybines sales ar patalpas, bei ofisus.

Be to, modulių šviesos srauto kampas yra 140°.

Pagal OSRAM.

GENERAL ELECTRIC pristato didelės galios apšvietimo reguliatorių GradiLux elektros energijos sąnaudų taupymui.

Sistemos galia 7,5-45 kVA. Galimos vienfazės arba trifazės sistemos.

GradiLux sistemoje integruotas “Down step” įtampos stabilizatorius, kurio pagalba stabilizuojama išėjimo įtampa, bei vykdomas įtampos apribojimas pritemdymo laiku.

Įtampos stabilizavimas tai yra vienas iš pagrindinių energijos taupymo faktorių.

PVZ.

Jei maitinimo įtampa padidėja 10% nominalios įtampos, tai elektros sąnaudos padidėja iki 21%.

Šis atvejis yra dažniausias nakties metu, kai sumažėja bendro tinklo apkrova. Tad, tikėtina jog didžiausi nuostoliai patiriami naktį. Būtent nakties metu ir yra naudojamas apšvietimas.

GradiLux, tai idealus variantas gatvių apšvietimui.

Ekonominio apšvietimo reguliavimo sistema.Pritaikymas: Gatvių apšvietimas. Parkų apšvietimas. Aero uostų apšvietimas. Automobilių stovėjimo aikštelių apšvietimas. Prekybos centrų apšvietimas. Geležinkelio stočių apšvietimas. Tunelių apšvietimas.

Privalumai: Energijos sąnaudų sumažinimas įki 40% . Prailginamas lempų tarnavimo laikas Atsipirkimas mažiau nei 2 metai. Galimas distancinis valdymas.

Pagrindinę Informaciją rasite čia:

Jus dominančiais klausimais teiraukitės:

E-paštas.: vilmantas@eliranga.lt

Nauja GEWISS motorizuota srovės nuotėkio relė su atsistatymo ir AutoTEST funkcija

Naujos ResStart srovės nuotėkio relių su Autotest funkcija nominali srovė iki 63A, impulsinis atsparumas iki 3kA 8/20μs ir įrenginys pats atlieka savo diagnozę mažiau nei 7 s. Ir visa tai užima vos 5 DIN modulius.

Garantuota apsauga

ReStart su Autotest funkcija tikrina srovės nuotėkio apsaugą ir prietaiso mechanizmą, ir visiškai autonomiškai užtikrin didelį patikimumą bėgant laikui, maksimaliam žmonių saugumui.

ReStart su Autotest atitinka Europos standartus EN 61008-1 srovės nuotėkio automatiniams išjungikliams ir EN 60557 savaime persijungiantiems prietaisams, garantuodami aukštą kokybės ir saugumo lygį.

Testavimas neatjungiant maitinimo

RCCB relės gero veikimo testavimas atliekamas mažiau nei 7 s, neatjungiant elektros maitinimo. Tai atliekama specialia ByPass grandine, kuri apsaugo nuo elektros sutrikimo.

Automatinis testavimas

ReStart su Autotest funkcija periodiškai pilnai testuoja RCCB srovės nuotėkio relę, taip užtikrinamas absoliučiai efektyvus veikimas. Taip pat galima atlikti testavimą rankiniu būdu.

Gedimų signalizavimas

Dėl integruoto papildomo kontakto ReStart su Autotest, galima turėti nuotolinio valdymo signalizaciją per indikacinę lemputę, skambučius, telefoną, valdymo sistemas ir t.t.

Plačiau:

Gewiss RCCB ReStart with Autotest PDF

Parengta pagal GEWISS informaciją

Šios rekomendacijos pirmiausia remiasi Europos standartu EN1838 bei Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis (ištrauka žr. žemiau). Jos padės jums suprojektuoti ir įrengti evakuacinį apšvietimą, atitinkantį tarptautinius reikalavimus bei užtikrinantį saugų žmonių pasišalinimą iš pastato, esant gaisrui ar pavojaus atvejui.

Kas yra avarinis apšvietimas?

Avarinis apšvietimas automatiškai įjungiamas, dingus pagrindinio apšvietimo elektros maitinimui. Avarinis apšvietimas skirstomas į dvi grupes:

Evakuacinis apšvietimas

Evakuacijos kelių ir atvirų erdvių apšvietimas.

• Evakuacijos keliai turi būti aiškiai apšvieti ir pažymėti, kad užtikrinti saugią žmonių evakuaciją iš pastato.
• Atvirų erdvių apšvietimas projektuojamas, kad sumažinti sumaištį ir paniką, bei pagerinti artimiausio išėjimo kelio matomumą.

Evakuacinis apšvietimas leidžia saugiai išjungti jautrius ir potencialiai pavojingus procesus, prieš evakuojantis iš pastato.

Budintis apšvietimas

Budintis apšvietimas leidžia tęsti normalią veiklą, jei pagrindinis apšvietimas dėl kažkokių priežasčių dingsta. Pavyzdžiui, teatruose ar oro skrydžių valdymo centruose būtų reikalingas budintis apšvietimas.

Avarinio apšvietimo įrangos priežiūra

Sumontavus avarinio (evakuacinio) apšvietimo įrangą, pastatą prižiūrintis asmuo turi įsitikinti, kad reikiamu momentu įranga veiks, kaip nustatyta.

Avarinio apšvietimo įrenginiai turi būti reguliariai tikrinami. Tikrinimo reikalavimai aprašomi žemiau.

Dažniausiai naudojami avarinio apšvietimo sistemų testavimo būdai:

• Adresinis testavimas: visi avarinio apšvietimo šviestuvai valdomi centrinio bloko. Šis blokas automatiškai testuoja kiekvieną šviestuvą ir saugo rezultatus analizei. Adresinės testavimo sistemos yra optimalus sprendimas vidutinio dydžio ir dideliuose pastatuose
• Pasitikrinimas (SelfTest): visuose avarinio apšvietimo šviestuvuose integruoti sumanūs procesoriai, kurie automatiškai tikrina funkcionavimą ir baterijos tarnavimą. Tikrinimo rezultatai matomi dviejų spalvų LED indikatoriuje. Optimalus nuo mažų iki vidutinio dydžio objektuose.
• Rankinis tikrinimas (Manual Test): kompetentingas personalas periodiškai turi patikrinti (testuoti) visus avarinio apšvietimo šviestuvus ir registruoti parodymus žurnale. Tai turi būti vykdoma rankiniu būdu ir saugoma įmonės archyve.

Avarinio apšvietimo aktuose nustatytas evakuacinių šviestuvų ženklų žymėjimas.

• Evakuaciniai šviestuvai montuojami ne žemiau 2 m nuo grindų paviršiaus
• Minimalus šviečiančio ženklo skaistis 2 cd/m2.

Evakuacinių šviestuvų ženklo matymo atstumas

Evakuaciniai šviestuvai turi būti montuojami visuose evakuacijos kelio pasikeitimo vietose iki galutinių išėjimo durų.

Matymo atstumas – tai atstumas iš kurio matomas ir suprantamas evakuacijos ženklas. Evakuacijos ženklo matymo atstumas priklauso nuo:

• Ar ženklas apšviečiamas iš vidaus ar išorės
• Nuo ženklo aukščio (h)

Matymo atstumas apskaičiuojamas taip:

Esant vidiniam apšvietimui (ant šviestuvo užklijuotas žalias išėjimo ženklas)
Matymo atstumas (d) = ženklo aukštis (h) x 200

Esant išoriniam apšvietimui (šviestuvas montuojamas šalia ženklo)
Matymo atstumas (d) = ženklo aukštis (h) x 100

Jei naudojami išoriniai šviestuvai, ženklai turi būti nuolat apšviečiami, kai pastate yra žmonių.

Avariniai šviestuvai turi būti atsakingai išdėstyti, siekiant užtikrinti tinkamą evakuacijos kelią.  Trys žingsniai garantuojantys sėkmingą evakuacinio apšvietimo schemą: 1 žingsnis – Evakuacinis žymėjimas Evakuaciniai ženklai turi būti išdėstyti taip, kad užtikrintų aiškų ir nedviprasmišką kelio žymėjimą iki paskutinio išėjimo. Stairs – Laiptai Change of direction – krypties pasikeitimas Change of level – grindų lygio pasikeitimas Exit doors & safety signs – išėjimo durys ir saugos ženklai
2 žingsnis –  Privalomi šviestuvai  Avarinius šviestuvus privalu sumontuoti prioritetinėse vietose. Kaip parodyta paveikslėlyje: tai yra grindų lygio pasikeitimas, koridorių susikirtimas, priešgaisrinės įrangos vietose ir prie pirmosios pagalbos punktų. Lift cars – Liftai Intersection of corridors – koridorių susikirtimas Fire fighting equipment & call points – gesintuvų ir pavojaus mygtukų vietos Change of direction – krypties pasikeitimas Outside final exit – šviestuvas išėjus į lauką pro paskutinį išėjimo ženklą Outside first aid point and change of direction – koridoriuje prie med.punkto ir krypties pasikeitime
3 žingsnis. Tarpiniai šviestuvai. Siekiant užtikrinti reikiamą evakuacijos kelio apšvietos lygį, tarpuose tarp privalomų avarinių šviestuvų įrengiami tarpiniai avariniai šviestuvai.

Projektuojant avarinį apšvietimą, reikia įvertinti akinimo lygį

Avariniai šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad neakintų. Akinimas – kai šviestuvų skaistis erzina žmones, ar trukdo aiškiai matyti evakuacinius ženklus.

1 lentelė. Pateikiamos leidžiamos akinimo reikšmės

Horizontalus kelias Akinimas skaičiuojamas visiems matomiems šviestuvams. Horizontaliems keliams bet koks akinimas virš 60° negali viršyti reikšmių, pateiktų lentelėje.
Grindų lygio pasikeitimas Esant grindų lygio pasikeitimui, šviestuvų skaistis visomis kryptimis negali viršyti nustatytų reikšmių.
Žemiau pateiktame paveikslėlyje avariniai šviestuvai koridoriuje sumontuoti skersai, 2,4 m aukštyje. Matymo zonoje yra trys avariniai šviestuvai, todėl akinimo lygis apskaičiuojamas:  3 x 64,2 = 192,6 cd Gauta reikšmė žymiai mažesnė už 500 cd, nurodytą lentelėje, montuojant šviestuvus 2,4 m aukštyje. Skaisčio reikmės pateikiamos gamintojo kataloguose arba apšvietimo skaičiavimo programose.

PSL. 1, 2

Kuo apšvietimas naudingas sportui?

Visiems sporto renginiams reikalingas geras apšvietimas, kad viskas vyktų pagal taisykles, būtų pasiekti geriausi rezultatai ir turi teikti malonumą dalyviams ir žiūrovams, ir nesvarbu ar jie žiūri varžybas gyvai, ar per televiziją. Siekiant maksimaliai išplėsti sporto statinių funkcijas, juose vykdomos ne tik įvairių sporto šakų varžybos ar <turnyrai>, bet ir koncertai, teatro spektakliai ar parodos. Tai turi būti numatyta projektuojant apšvietimą. Žiniasklaida ir televizija vis dažniau nušviečia sporto renginius ir tai reiškia, kad reikalingas apšvietimas, kuris užtikrintų puikią vaizdo kokybę, o taip pat negali nei akinti, nei blaškyti žaidėjų, žiūrovų ir teisėjų. Šis žiniasklaidos poveikis skatina žmones domėtis sportu, o tai savo ruožtu, didėja poreikis geresnės kokybės varžybų ir <turnyrų>. Apšvietimo kokybė yra vienas iš faktorių nulemiančių varžybų kokybę.

Realybė

Kartais apšvietimui nėra skiriamas pakankamas dėmesys ir įdiegiama nepakankama apšvietimo sistema. Ir tai dažniausiai ekonomiškai nenaudinga, nes dalyviai, žiūrovai ir televizijos reikalauja atnaujinti šią sistemą, o tai yra papildomos išlaidos. Todėl darbai turi būti atliekami antrą kartą. Kai diegiama ir atnaujinama apšvietimo sistema, turi būti įterpti energiją taupantys sprendimai, kad energijos švaistymas būtų sumažintas iki minimumo.  Todėl, šiame straipsnyje pateiksime rekomendacijas, įrengiant naujas ir rekonstruojant esamas apšvietimo sistemas vidaus ir lauko sporto vietose.

Sporto renginius skirstome į dvi grupes:

• Netransliuojami per televiziją renginiai: vidaus ir lauko
• Transliuojami per televiziją renginiai

Esminis apšvietimo sistemą nulemiantis klausimas – ar bus varžybos transliuojamos per televiziją. Europos standarte EN 12193 nustatyti reikalavimai sporto apšvietimui. Žinoma reikia taip pat atsižvelgti ir į vietinius standartus ir reikalavimus.

Reikalingos šviesos kiekis (apšvieta)

Tai reikalingas pakankamas šviesos kiekis (apšvieta, matuojama liuksais), reikalingas sportavimui. Kuo greitesnis sportas ir mažesnis žaidimo objektas (pvz. kamuolys), tuo aukštesnis reikalingas apšvietimo lygis. Paprastai rekomenduojama numatyti kelis apšvietimo lygius ar rėžimai, priklausomai nuo to ar vyksta treniruotės (netransliuoja televizija), ar tarptautinės varžybos (transliuoja televizija).

Vidutinė išlaikyta horizontali apšvieta (Eh)

Tai vidutinė apšvieta išlaikyta per instaliacijos aptarnavimo periodą. Aptarnavimas apima lempų keitimą bei šviestuvų valymą.

Vidutinė vertikalioji apšvieta (Ev)

Vertikali apšvieta Tai šviesos kiekis vertikalioje plokštumoje ir turi būti skaičiuojamas bet kokioms kameros pozicijoms. Kamerų apšvieta Tai šviesos kiekis, šviečiančios stacionarios kameros kryptimi.
Skaičiavimai atliekami konkrečiu kampu plokštumos, statmenos kameros filmavimo krypčiai.Ši žaidėjo pusė formuoja televizijos kamerai vaizdą. Kameros apšvieta turėtų būti ideali ir skrendančiam kamuoliui ir žinoma ji skirsis nuo kameros apšvietos prie žemės paviršiaus. Nardymui, kameros apšvieta turi būti koncentruota ties nėrimo tašku iki prie vandens paviršiaus.

Taip pat svarbu užtikrinti TV kameroms filmuoti ir žiūrovus. Turi būti išlaikytas kontrastas tarp dalyvių ir žiūrovų (kaip bendra taisyklė priimama 15% vidutinės kameros apšvietos lygio).
Vaizdo fokusavimas: paprastai nustatomas 1,5m nuo žemės paviršiaus, išskyrus kai kurias sporto rūšis, kaip plaukimas ir nardymas.

Apšvietos tolygumas

Paprastai vertinami du parametrai:

Minimali/Vidutinė apšvieta: Tai santykis žemiausio apšvietos lygio su vidutine apšvieta.

Minimali/Maksimali apšvieta: Tai santykis žemiausio apšvietos lygio su maksimaliu apšvietos lygiu.

Reikia sukurti subalansuotą apšvietimo tolygumo lygį, kad žmonėms ir kameroms nereikėtų nuolat adaptuotis prie skirtingų apšvietos lygių.

Tolygumo gradientas

Kai televizijos kamera sukiojasi mačo ar turnyro metu, skirtingi apšvietos lygiai įtakoja vaizdo kokybę. Tai ne tik tolygumas, kuris turi būti įvertintas, bet taip pat pokyčio tarp skaičiavimo taškų pokyčio gradientas. Tolygumo gradientas išreiškiamas vieno taško apšvietos santykiu su 8 gretimais tinklelio taškais.

Modeliavimas ir šešėliai

Modeliavimas apibūdina apšvietimo sugebėjimą atskleisti formą ir medžiagos faktūra. Tai įtakoja, kaip patraukliai atrodo vaizdas. Šešėliai gali sukelti didelių problemų aikštelėje.

Klasikinis pavyzdys yra ledo ritulyje, kur šoniniai perimetro barjerai gali sukurti grubius šešėlius ties ledo aikštelės kraštais, jei yra neteisingai išdėstyti šviestuvai. Siekiant sumažinti šešėlius, reikėtų išlaikyti maksimalų šviestuvų santykį 60/40 vienoje ir kitoje arenos pusėje.

Spalvinė temperatūra

Tai matoma šviesos šaltinio spalva ir dažniausiai apibūdinama kaip “šilta”, “balta” ar “šalta”. Spalvinė temperatūra žymima Kelvino laipsniais (K). Kuo mažesnė reikšmė, tuo šiltesnė matoma spalva. Pavyzdžiui, 2700 K yra šiltesnė spalva už 4000 K.

Spalvų atgava

Spalvų atgava yra šviesos šaltinio gebėjimas tiksliai atkurti paviršiaus spalvas. Spalvų atgavos indeksas (Ra) naudojamas apibūdinti lempos savybes.

Spalvos temperatūra naudojama kuriant nuotaiką erdvėje ir nereikia maišyti su spalvų atgava. Jei numatoma transliuoti televizija, nereikėtų maišyti spalvinių temperatūrų.

Akinimas

“Akinimas” yra ginčytinas klausimas. Yra formulės, pagal kurias apskaičiuojamas akinimas, tačiau ar žmones akins prožektoriai ar ne, tai subjektyvu. Akivaizdu, kad jei kas nors pažiūrės tiesiai į 2 kW šviestuvą, tai jį akins, tačiau daugeliu atvejų to nebus. Žemiau nurodyti parametrai nusakantys akinimą. Specifines rekomendacijas rasite skyriuose apie vidaus sporto patalpas, lauko aikštes ir stadionus.

CIE akinimo nuostata

Lauko sporto šakų apšvietimo akinimas pagal CIE dokumentą 112 turi būti rastas naudojant “stebėtojus” aikštelėje ir sėdimose vietose. Šiuo metu Europos standartuose nenumatytos rekomendacijos akinimo sumažinimui vidaus sporto patalpose. EN12193 standartas siūlo remtis CIE dokumentu Nr. 117. Dėl daugybės instaliacijos įrengimo būdų, labai sunku nustatyti konkrečią sistemą, įvertinti akinimą.

Akinimą įtakojantys faktoriai

• Nustatyti kampus. Svarbu nuspręsti, kokios sporto šakos bus žaidžiamos ir nustatyti pagrindinius žiūrėjimo kampus. Šviestuvai turi būti išdėstyti įvertinus šiuos žiūrėjimo kampus.
• Šviestuvų šviesos reguliavimas. Jei šviestuvai šviesos srautą galima reguliuoti, tai gali vaidinti didelį vaidmenį nustatant akinimo dydį. Tai viena priežasčių, kai klaidingai pasirenkama pigiausia apšvietimo sistema.
• Maksimalus šviestuvo kreipimo kampas. Reikėtų riboti šviestuvo kreipimo kampą, siekiant sumažinti akinimą.
• Šviesos šaltinio intensyvumo santykis su montavimo aukščiu. Tai turi būti taikoma pagal konkrečią situaciją.

Puslapiai: 1, 2

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami šviesos šaltinių poveikis augalams. Plačiau …

Rezultatai gali padėti geriau parinkti šviesos šaltinius, pagal pageidaujamą rezultatą. Žinoma, šviesa yra tik sudedamoji augalo vystymosi dalis, tačiau ji labai svarbi.

Bendrai

Švitinimas aukšto slėgio natrio lempomis nėra optimalus spektro atžvilgiu ir energetiškai. Jų spektre labai mažai mėlynos šviesos ir tai gali sukelti nepageidaujamą morfologinę reakciją – augalų hipokotilio ir tarpubamblių tįsimą. Literatūros duomenimis po aukšto slėgio natrio lempomis auginamų salotų, špinatų bei garstyčių hipokotilis išauga ilgesnis nei po metalo halogeninėmis lempomis augintų augalų ir po fluorescencinėmis lempomis augintų sojų.

Norint išvengti tokio aukšto slėgio natrio lempų poveikio, mėlynos šviesos trūkumui kompensuoti augalai buvo švitinti kartu ir metalo halogeninėmis ar fluorescencinėmis lempomis.

Kaip alternatyva tradiciniam papildomam apšvietimui šiltnamiuose pastaraisiais metais vis plačiau taikoma augalų švitinimo kietakūniais šaltiniais – šviesos diodais (LED) – technologija. Šių prietaisų didelis spindulinis našumas, jie ilgaamžiai, greitai veikia, mažų matmenų, patikimi, žema jų maitinimo įtampa. Tai užtikrina galimybę sukomponuoti tokius šviestuvų spektrus, kurie būtų optimalūs įvairių rūšių augalams. Mišraus įvairių tradicinių lempų ir kietakūnio apšvietimo tyrimai atlikti su salotomis, špinatais, garstyčiomis, sojomis, pomidorais ir agurkais, daigus persodinus į nuolatinę vietą, pušimis.

AGURKAI

Tyrimams naudotas agurkų hibridas ‘Mandy’. Agurkų daigai buvo auginami po dviem šviestuvais. Vienas šviestuvas sudarytas iš 100W halogeninių lempų, kuriose didžiausią spektro dalį sudaro raudona ir tolima raudona šviesa, o kitas – iš 100W halogeninių lempų su papildomais 455 nm puslaidininkiniais šviestukais (LED šviesos diodais).

Darbo tikslas – ištirti mėlynos 455 nm šviesos spektro komponenčių, papildančių halogeninių lempų spektrą, poveikį agurkų daigų augimui.

Agurkams sudygus buvo nustatytas 16 val. fotoperiodas.
Vienų halogeninių lempų ir papildytų puslaidininkiniais šviestukais bendras fotonų srauto tankis (PFD), μmol m-2 s-1:

• Šviestuvo 100W  halogenine lempa      111,4 μmol.
• Šviestuvo 100W  halogenine lempa + 455 nm    100,5 μmol.

Plačiau apie auginimo sąlygas, rasite čia…

Rezultatai:

• Švitinimas halogeninėmis lempomis su papildomais mėlynais 455 nm LED mažino agurkų daigų aukštį;
• augalai augę po halogeninėmis lempomis su papildomais mėlynais 455 nm LED, turėjo šiek tiek daugiau lapų, buvo suformavę didesnį lapų plotą ir daugiau sausos masės, ypač šaknų;
• Halogeninės lempos su papildomais mėlynais LED turėjo teigiamos įtakos pigmentų kiekiui žaliuose agurkų daigų lapuose. Chlorofilo a ir chlorofilo b kiekis po tokiomis lempomis augintuose agurkuose buvo 1,6 karto, o karotinoidų – 1,7 karto didesnis;
• augalai augę po halogeninėmis lempomis su papildomais mėlynais 455 nm LED išaugino daugiau vaisių ir buvo gautas didesnis vidutinis derlius.

POMIDORAI

Tyrimų tikslas – ištirti pomidorų augimą, vystymąsi ir derėjimą šiltnamyje po to, kai daigai buvo auginami švitinant puslaidininkinėmis lempomis (LED šviesos diodais)  su skirtingų spektrinių komponenčių deriniais.

Pomidorų “Raissa” hibrido daigai auginti fitotrono kamerose. Tyrimams naudotas kietakūnio apšvietimo modulis, sudarytas iš penkių puslaidininkinių lempų su skirtingais šviestukų deriniais. Kaip pagrindiniai, visose lempose buvo naudoti 447, 638, 669 ir 731 nm šviestukai. Plačiau …

Atitinkamose lempose buvo naudoti tokie papildomi šviestukai:

• L1 – be papildomų šviestukų,
• L2 – 380 nm,
• L3 – 520 nm,
• L4 – 595 nm,
• L5 – 622 nm.

Palyginimui, kita pomidorų grupė buvo švitinama aukšto slėgio natrio lempomis SON-T Agro 400W (Philips).

Pomidorams sudygus, buvo nustatytas 18 val. fotoperiodas.

Rezultatai:

• SON-T Agro lempos pavėlino augalų perkėlimą į šiltnamį. Sodinukai buvo mažiausi ir suformavo mažiausiai lapų. Kai kurie augalai dar buvo žiedų formavimo stadijoje.
• Nustatyta, kad L5 LED kombinacija (oranžinė šviesa) sumažino lapų kiekį ir augalų aukštį.
• L3 (520 nm) kombinacijos pomidorų daigai buvo šiek tiek didesni ir suformavo vienu lapu daugiau, nei L5 (622 nm).
• L2 (380 nm) ir L4 (595 nm) kombinacijos pomidorų daigai buvo didesni, nei ankščiau minėtų.

Po skirtingomis lempomis išauginti pomidorų daigai buvo toliau auginti šiltnamyje. Tyrimų rezultatai parodė, kad didelis skirtingo daigų apšvietimo poveikis pomidorų augimui ir vystymuisi išliko pirmąjį auginimo šiltnamiuose mėnesį. Šiek tiek paankstino pomidorų derlių. Papildoma geltona šviesa, naudota daigams apšviesti, mažino bendrą pomidorų derlių.

LAPINIAI RIDIKĖLIAI

Tiriamas kietakūnės šviesos spektrinės sudėties (LED šviesos diodų šviestukų) poveikis lapinių ridikėlių (‘Tamina’) maistinės kokybės rodikliams.

Tirtas raudonos šviesos (638 nm) efektas, raudonos (638, 669 nm), mėlynos (445 nm) ir tolimosios raudonos (731 nm) šviesos derinio efektas bei jo papildymo UV (385 nm), geltona (595 nm) ar žalia (510 nm) kietakūne šviesa efektas.

Rezultatai:

Šviesos spektro poveikis lapinių ridikėlių maistinės kokybės rodikliams buvo nevienodas. Kietakūnė šviesa padidino augalinės žaliavos antioksidacinį aktyvumą ir fenolinių junginių kiekį, tačiau sumažino vitamino C ir monosacharidų koncentracijas. Intensyvus raudonos šviesos srautas veikė augalus kaip fotooksidacinis stresas ir paskatino violaksantino ciklo pigmentų kaupimąsi lapuose. Geltona ir žalia šviesa, kaip papildomos mėlynos ir raudonų komponenčių deriniui, paskatino β-karotino kaupimąsi lapuose ir stiebuose. Papildomos UV šviesos efektas buvo panašiausias į kontrolinio apšvietimo aukšto slėgio natrio lempomis sukeltą efektą

Plačiau apie tyrimą…

SALOTOS

Darbo tikslas buvo pagerinti fotosintetinės sistemos veiklą ir valdyti pirminių ir antrinių metabolitų sintezę, įprastinį šiltnamių apšvietimą papildžius raudona kietakūnių šviestukų skleidžiama šviesa.

Rezultatai:

Gautas efektas labai priklausė nuo papildomo švitinimo trukmės bei kitų aplinkos sąlygų. Be to, manome, kad papildomo apšvietimo puslaidininkine lempa su raudonaisiais LED šviestukais nutraukimas gali daryti įtaką salotų metabolinės ir fotosintezės sistemos grįžimui į pirmykštę būklę, toliau jas auginant įprastinėmis šiltnamio sąlygomis. Salotos (Lactuca sativa, veislė ‘Grand rapids’) buvo augintos Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto gamybiniame šiltnamyje, durpių substrate. Iki techninės brandos (apie 30 dienų) salotos augintos natūralioje dienos šviesoje. Prieš nuimant derlių, augalai 6 dienas buvo papildomai visą parą apšviesti raudoną šviesą skleidžiančiais diodais, bangos maksimumas – 638 nm (suminis aplinkos ir šviestukų srautas – 200 μmol m-2 s-1). Nakties temperatūra buvo 12/16 °C, dienos – 16/18 °C. Manome, kad nitratų kiekio mažėjimas, sacharidų ir karotinoidų kaupimasis, mažas heksozių ir sacharozės santykis, švitinant papildoma raudona LED šviesa, turėjo įtakos salotų lapų senėjimui per signalinį cukrų kelią. Aplinkos sąlygos gali reguliuoti senėjimą ir kitais, su fotosinteze ar pirminiais metabolitais, nesusijusiais būdais: vitamino C koncentracijos padidėjimas galėjo paveikti senėjimą per foto oksidacinį stresą. Gautas efektas sukeliant fotostresą salotų lapuose paspartino senėjimą ir nukreipė pirminių ir antrinių metabolitų sintezę ūkiškai naudinga linkme.

Plačiau apie tyrimą …

Daržovių auginimas papildant mėlyna šviesa

Darbo tikslas – ištirti mėlynos šviesos spektro komponenčių, papildančių šiltnamiuose veikiančių šviesos sistemų apšvietą, poveikį daržovių daigų auginimui.

Tyrimams naudotas agurkų hibridas ‘Mandy’, pomidorų hibridas ‘Cunero’, saldžiosios paprikos veislė ‘Reda’.

Tyrimo metu palygintas daržovių daigų auginimas naudojant tradicines aukšto slėgio natrio lempas „SON-T Agro“ (PHILIPS) ir papildomai švitinant mėlynos šviesos šviestuvais su LHXL-LR3C (Lumileds Lighting, USA) tipo šviesos diodais, kurių išmatuotas vidutinis bangos ilgis – 447 nm.

Tirti skirtingi šviesos šaltiniai: a0 – „SON-T Agro“, a1 – „SON-T Agro“ + LED 447 nm. Norint „SON-T Agro“ (PHILIPS) lempų spektrą papildyti mėlyna šviesa, buvo sukurti šviestuvai su LHXL-LR3C (Lumileds Lighting, USA) tipo šviesos diodais, kurių išmatuotas vidutinis bangos ilgis – 447 nm (vardinė vertė – 455 nm), o didžiausias spinduliuotės srauto tankis (lauko centre, 30 cm atstumu nuo diodų paviršiaus) buvo 70 μmol m-2 · s-1. Tyrimo metu šviestuvai su šviesos diodais buvo pakabinti 75 cm aukštyje virš stelažo, o „SON-T Agro“ lempos – 1,5 m. Bendras papildomos šviesos srautas augalams priklausė nuo debesuotumo ir svyravo nuo 150 iki 500 μmol m-2 · s-1.

Rezultatai.

Papildomos mėlynos šviesos poveikis daržovių daigams buvo skirtingas. Agurkų daigų aukštis buvo panašus juos auginant po „SON-T Agro“ lempomis ir papildomai švitinant arba nešvitinant LED (447 nm). Papildomai švitinti mėlynais LED pomidorų daigai buvo aukštesni, o saldžiųjų paprikų – žymiai mažesni (1 pav.). Hipokotilio ilgis paprastai rodo aplinkos sąlygų tinkamumą daigams augti. Visų daigų šis rodiklis buvo panašus auginant augalus su papildoma mėlyna šviesa ir be jos.

MIEŽIŲ ŽELMENYS

Šiame darbe įvertinta šviesą emituojančių diodų (LED šviestukų) apšvietimo spektro įtaką jaunų miežių želmenų antioksidacinėms savybėms. Tirtų lietuviškų vasarinių miežių veislių ‘Luokė’ ir ‘Aura’. Septynių dienų želmenys, švitintų po:

• raudonais (638, 669 nm) LED komponenčių deriniais;
• mėlynais (445 nm) LED komponenčių deriniais;
• tolimosios raudonos (731 nm) LED komponenčių deriniais.

Laisvųjų radikalų surišimo geba ir fenolinių junginių bei vitamino C kiekių audiniuose buvo nevienodi. Apšvietimo veikiamų ‘Luokė’ veislės želmenų antioksidacinės savybės, kito labiau, nei ‘Auros’. Šviesą emituojančių diodų LED deriniai, išskyrus švitinimą vien raudona šviesa, pagerino želmenų antioksidacines savybes, padidino vitamino C ir fenolinių junginių kiekį augaluose, palyginti su aukšto slėgio natrio lempomis. Raudona šviesa slopino antioksidacines želmenų savybes, tačiau reikšmingą teigiamą efektą davė papildoma mėlyna spektro komponentė. Kitų papildomų spektro komponenčių naudojimas nedavė tokių reikšmingų rezultatų.

Plačiau apie tyrimą …

BRAŠKĖS

“Elkat” veislės aukštos kokybės „frigo“ braškių (Fragaria ×  ananassa Duch.) daigai mėnesį auginti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto fitotrono kamerose apšviesti kietakūnės šviesos, pagrįstos šviesą emituojančių šviestukų (LED) technologija, deriniais:

• tik raudona (640 nm) šviesa ( R), fotonų srauto tankis ( PPFD) ties braškių lapais – 200 µmol m-2s-1 ;
• raudona (640 nm) su mėlyna (455 nm) šviesa (R + M), palaikomas PPFD – atitinkamai 174,5 ir 25,5 µmol m-2  s-1 ,
• Kontroliniai augalai auginti po aukšto slėgio natrio lempomis (HPS) PPFD – 200 µmol m-2 s-1.

Po 4 savaičių (liepos mėnesį) fitotrone auginti braškių daigai persodinti į polietileninį šiltnamį, balta plėvele mulčiuotą lysvę. Nustatyta, kad raudonos (640 nm) LED komponentės poveikis skatino chlorofilų  a ir  b kaupimąsi lapuose ir turėjo ilgalaikį išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų biosintezei ir „frigo“ daigų žiedynstiebių ir lapkočių elongacijai. Raudonos su mėlyna (640 su 455 nm) LED komponenčių derinys leido išauginti kompaktiškus daigus, taip pat skatino generatyvinių organų formavimąsi. Skirtingo spektro kietakūnė šviesa neturėjo esminės išliekamosios įtakos vėlesniam braškių derlingumui, persodinus jas į šiltnamį.

Rezultatai.

Visų ‘Elkat’ veislės braškių šaldytų daigų generatyvinis vystymasis po skirtingo šviesos poveikio siekė 100 %. Tačiau raudona (R) šviesa lėmė dvigubai, o raudonos ir mėlynos (R + M) šviesos komponenčių derinys – 1,6 karto greitesnį žydėjimą (IX organogenezės etapas) nei HPS natrio šviesa. Nors ir esant įprastiniam šiltnamių apšvietimu (HPS), sporo- ir gametogenezės procesai (VI–VII organogenezės etapai) „frigo“ braškių daiguose vyko labai intensyviai.
Tik raudona (R) šviesa švitinti augalai išaugino 1,5–2 kartus ilgesnius žiedynstiebius ir lapkočius, palyginti su po HPS ir R + M šviesa augintomis braškėmis. Todėl veikiant raudonos šviesos komponentei pastebėtas braškių tįsimas. Po raudona šviesa augintos braškės suformavo truputį daugiau žiedų, tačiau lapų skaičiumi iš kitaip veiktų braškių neišsiskyrė. Apie 25 % didesnį lapų plotą ir 1,3 karto ilgesnes šaknis išaugino braškės, švitintos HPS lempomis, todėl ir sausa lapų bei šaknų masė, esant šiam poveikiui, buvo didžiausia.

Braškes persodinus į šiltnamį, prieš derėjimo pradžią nustatytas išliekamasis šviesos poveikis žiedynstiebio ilgiui, senų lapų ilgiui ir lapų skaičiui. Ilgiausius žiedynstiebius išaugino ir aukščiausios užaugo raudona šviesa veiktos braškės, tačiau nauji jų lapai buvo trumpiausi. Taip pat raudona šviesa veikti braškių uogakrūmiai prieš derėjimą užmezgė apie 20 % daugiau uogų. Naujų lapų ar ūsų skaičiui skirtingų šviesos komponenčių poveikis įtakos neturėjo. Mažiausiai žiedynų suformavo HPS švitintos braškės. Raudonos ir mėlynos komponenčių poveikis lėmė intensyvesnį žiedynų bei ragelių formavimąsi.

Derėjimo pabaigoje senų ir naujų lapų ilgis buvo vienodas. Taip pat nesiskyrė formuojamų lapų ar ūsų skaičius. Galutiniam bendram derliui šviesos poveikis išliekamojo efekto neturėjo, tačiau mažiausius vaisius išaugino tik raudona šviesa švitinti „frigo“ braškių kerai.

Mažiau fotosintezės pigmentų sukaupta „frigo“ braškių daigus švitinant HPS ir raudonos su mėlyna (R + M) komponenčių deriniu, daugiausia – švitinant tik raudona (R) šviesa. Nustatytas mažas karotinoidų ir chlorofilų a ir b sumos santykis; jis nesiskyrė nuo kitų poveikio derinių. Stebint išliekamąjį (R) ir (R + M) šviesos derinių poveikį, nustatyta panaši fotosintezės pigmentų kaupimosi tendencija. Prieš derėjimą ir po derėjimo tiek senuose, tiek naujuose braškių lapuose chlorofilo a ir b sukaupta mažiausiai augalus švitinus HPS lempomis. Karotinoidų ir chlorofilų a ir b sumos santykis derėjimo pradžioje tiek senuose, tiek naujuose braškių lapuose nesiskyrė. Derėjimo pabaigoje, veikiant raudonai šviesai, senuose lapuose šis santykis buvo didžiausias (0,31), o naujuose – mažiausias (0,20) dėl labai suaktyvėjusios chlorofilo b sintezės.

Išvados.

Raudonos (640 nm) LED komponentės poveikis skatino chlorofilų a ir b kaupimąsi ir turėjo ilgalaikį išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų biosintezei ir ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų stiebų elongacijai. Raudonos su mėlyna (640 su 455 nm) LED komponenčių derinys leido išauginti kompaktiškus daigus, taip pat skatino generatyvinių organų formavimąsi. Kietakūnės šviesos deriniai neturėjo esminės išliekamosios įtakos vėlesniam braškių derlingumui, persodinus jas į šiltnamį.

Plačiau apie tyrimą …

Augalų fotofiziologiniai tyrimai aukštosioms technologijoms

Visuotinai priimta, kad optimalus apšvietimo spektras augalams turi būti sudarytas iš 90 % raudonosios spektro dalies ir 10 % mėlynosios spektro dalies šviesos. Raudona šviesa, veikianti fitochromo transformacijas, svarbi fotosintezei, žydėjimui bei vaisių formavimui. Mėlyna šviesa veikia chlorofilo formavimąsi, žiotelių varstymąsi, fotomorfogenezę bei fotosintezės produktų gabenimą ir pasiskirstymą augalų dalyse. Vis dėlto skirtingų gyvybinių formų augalų (pasižyminčių skirtingomis augimo strategijomis) skiriasi ir šviesos spektriniai poreikiai. Pastarųjų metų progresas kietakūnio apšvietimo technologijose, paremtose šviesą emituojančių LED šviestukų panaudojimu, palengvino ir išplėtė fotobiologinių tyrimų, grindžiančių naujų apšvietimo technologijų taikymą, galimybes.

Eksperimentai daryti 2003–2008 metais. Šviesos spektro poveikiui augalų augimui, vystymuisi bei metabolizmui tirti buvo naudoti savitos konstrukcijos šviestuvai: 5 modulių kompiuterizuota sistema fitotronui – pasirinkti deriniai iš pagrindinių mėlyną (455 nm), raudoną (640, 660 ir 670 nm) ir tolimąją raudoną (735 nm) šviesą emituojančių kietakūnių šviestukų (light-emitting diodes, LED) bei papildomų UV (385 nm), žalios (510 nm) ir geltonos (595 nm) komponenčių su galimybe keisti jų srautus, spektro sudėtį; realizuoti tiek nuostovų, tiek impulsinį apšvietimą. Bendras fotosintetiškai aktyvios šviesos srautas buvo keičiamas nuo 50 iki 200 µmol m-2 s-1; fotoperiodas – nuo 14 iki 24 val. Aukšto slėgio natrio arba fluorescensinės lempos buvo naudojamos kaip kontrolinis apšvietimas. Analogiška kietakūnio apšvietimo sistema buvo naudota in vitro tyrimams.

Fotomorfogenetiniai bandymai atliekami su

• valgomąja morka
• lapiniu ridikėliu
• braškių daigais
• petražole
• mairūnu
• laiškiniu svogūnu
• lapine salota
• krapo augalais
• baziliku
• žieminio kviečio ir
• paprastojo miežio želmenimis
• agurko daigais
• pomidoro daigais
• chrizantema
• vynmedžiu
• valgomąja bulve

Rezultatai.

Šviesos spektrinės sudėties poveikis fotosintezės sistemai.

Nustatyta, kad sąlyginai didelis fotosintetiškai aktyvios raudonos (640 nm) šviesos srautas paskatina biomasės kaupimąsi, augimo procesų intensyvumą, didesnį cukrų susikaupimą lapuose, tačiau kartu kiek anksčiau prasideda ir senėjimo procesai augaluose. Šie dėsningumai pritaikyti kuriant šiltnamių apšvietimą: prie įprastinių aukšto slėgio natrio lempų pritaisius raudonų kietakūnių šviestukų ir švitinant augalus jų techninės brandos tarpsniu, salotos užauga geresnės kokybės ir skanesnės. Tačiau, greta raudonos, augalams (ypač ridikėliams, pomidorams) būtinas ir nedidelis srautas mėlynos šviesos: ji paskatina chlorofilo kaupimąsi lapuose bei asimiliatų perdavimą į kaupiančiuosius organus. Greta fotosintezės, kaip biomasės produkcijos proceso, svarbu ir šviesos sąlygojamas fotosintezės produktų – angliavandenių – metabolizmas. Tai ne tik nulemia daržovių skonio savybes, bet ir bendrą augalo būklę, kadangi cukrūs, ypač sacharozė, veikia kaip signalą perduodančios molekulės ir taip daro įtaką daugeliui fiziologinių procesų.

Kietakūnės šviesos (LED) taikymas augalų maistinės kokybės gerinimui.

Šviesos poveikio metabolizmui tyrimai buvo atliekami naudojant įvairius šviestuvus: tai ir keičiamo spektro LED šviestuvai, ir kombinuotieji HPS, fluorescensinių, halogeninių lempų ir kietakūnių šviestukų deriniai. Po jais augintos salotos, svogūnų laiškai, krapai, mairūnai, bazilikai, petražolės, lapiniai ridikėliai, kviečių ir miežių želmenys Tačiau skirtingų augalų šviesos spektriniai poreikiai skiriasi, todėl ne visi augalai tinkami auginti po kietakūnio apšvietimo šaltiniais. Teigiamas poveikis maistinės kokybės atžvilgiu (dėl padidėjusio monocukrų bei vitamino C kiekio jų audiniuose, nitratų redukcijos, antioksidacinio akyvumo) pasiektas švitinant salotas, mairūnus, kviečių želmenis ir lapinius ridikėlius. Medžiagų apykaita gali būti paskatinama vien didesnio fotosintetiškai aktyvios raudonos šviesos srauto, tačiau, derinant raudoną 640 nm šviesą su tolimąja raudona ar mėlyna šviesa, aktyvuojama daugiau fotoreceptorių ir, jiems veikiant bendrai, pasiekiama reikšmingesnių efektų.

Kietakūnės šviesos (LED) taikymas augalų produktyvumui didinti.

Šviesos valdymo galimybės buvo pasitelktos ir auginant agurkų, pomidorų, paprikų daigus, siekiant, kad jie būtų sveikesni, tvirtesni, produktyvesni, anksčiau pradėtų derėti. Ištyrus pagrindinių (455, 640, 660 ir 735 nm) ir papildomų žalių, UV ir geltonų kietakūnių šviesos komponentų apšvietimo modulyje efektą, nustatyta, kad tik papildoma žalia 520 nm šviesa teigiamai veikė agurkų daigų augimą ir vystymąsi. Yra žinoma, kad žalia šviesa gali prasiskverbti pro lapiją efektyviau nei kitų spalvų šviesa, todėl efektyviau išnaudojama fotosintezei ir paskatina vystymąsi. Tačiau pomidorų daigus paveikė priešingai – žalia šviesa švitinti pomidorų daigai buvo mažesni, lėčiau vystėsi, lapai sukaupė mažiau fotosintezės pigmentų. Įdomus ir kontraversiškas UV spinduliuotės poveikis: agurkų daigai, augę po papildoma UV šviesa, buvo gležni, suformavo mažiau lapų, prasčiau vystėsi, o štai pomidorų augalai – suformavo didesnį lapų plotą, daugiau žiedų ant žiedynstiebio, sukaupė didžiausią žalią masę. Šie fotofiziologiniai reiškiniai gali būti paaiškinti genetiniais augalo rūšies ypatumais, kadangi pomidorai savo kilme – kalnuotų vietovių augalai. Ilgalaikio išliekamojo tirto apšvietimo poveikio fotosintezės sistemos veiklai nepastebėta, tačiau tokiomis sąlygomis greičiau išauginami sveikesni, stipresni daigai, kas nulemia pomidorų augalų tolesnį augimą bei derlių. Tolesniuose tyrimų etapuose kietakūnį apšvietimą siekiama pritaikyti šiltnamiuose kaip papildomą prie įprastinių aukšto slėgio natrio lempų, kad būtų galima efektyviai ir ekonomiškai naudingai auginti geros kokybės daigus.

Plačiau apie tyrimą…

Informacija naudota iš LSDI.lt svetainės

Dirbtinis apšvietimas.  Yra keli dirbtinio apšvietimo naudojimo būdai, siekiant pagerinti augimą ir prailginti auginimo sezoną: 1. Papildoma dirbtinė šviesa padidina augimo šviesos lygį, todėl padidėja fotosintezė ir pagerinamas šiltnamių augalų augimas ir kokybė (papildoma augimo šviesa). 2. Reguliuojamas šviesos periodas, dienos ilgumas didinamas natūralią šviesą vakare papildant dirbtine (fotoperiodinis apšvietimas).

3. Dienos šviesa visiškai pakeičiama dirbtine, pilnai klimato kontrolei (auginimas be dienos šviesos).



1. Papildomas šiltnamių apšvietimas

Reikalingo papildomo apšvietimo kiekis labai priklauso nuo augalų rūšies, norimo augalų augimo ir natūralaus apšvietimo kiekio (saulės šviesos).

Rekomenduojami apšvietimo lygiai:

• 15 – 30 μmol (1.000 – 2.000 lux) – pasėlių kokybės gerinimui, priežiūrai ir produkcijos padidinimui;
• 30 -45 μmol (2.000 – 3.000 lux) – sodinukams, vazoninių augalų auginimui;
• 40 – 100 μmol (3.000 – 8.000 lux) – auginimui ištisus metus, pavyzdžiui chrizantemoms, rožėms ar daugiasluoksniui auginimui;
• 100 – 200 μmol (8.000 – 16.000 lux) didelį šviesos poreikį turinčių augalų auginimas (pvz. pomidorai, agurkai,…);
• 100-800 μmol (10.000 – 50.000 lux) augalų auginimas tiktai dirbtine šviesa (be saulės šviesos) (pvz. auginimo kameros).

Bendru atveju, skaičiuojama PHILIPS GreenPower 600W lempa: 1 μmol augimo šviesos atitinka 76 liuksus.

2. Fotoperiodinis apšvietimas

Daugeliui augalų žydėjimo metas priklauso nuo dienos ilgumo. Žydėjimo reguliavimui naudojama dirbtinė šviesa vadinama fotoperiodiniu apšvietimu. Šiuo metodu trumpadienius ir ilgadienius augalus galima auginti ištisus metus. Pavyzdžiui, naudojant fotoperiodinį apšvietimą pasiekti labai geri rezultatai auginant chrizantemas,  puansetijas (euphorbia pulcherrima), kalankes (kalanchoe), gubojas (gypsophilia) bei gvazdikus (carnations).

3. Auginimas be dienos šviesos

Augalų auginimas tik dirbtine šviesa dažniausiai susijęs su klimato kontrolės patalpomis. Šiuo atveju, šviesos spektrinė sudėtis optimaliai subalansuota.

Auginant augalus be dienos šviesos, PHILIPS siūlo tris sprendimus:

1. MASTER HPI-T Plus metalų halogenų lempos. Spektras artimas dienos šviesai ir augalai labai gerai vystosi.
2. Santykis 1:1 maišant 400W MASTER GreenPower natrio lempas ir 400W MASTER HPI-T Plus metalų halogenų lempas. Ši šviesos šaltinių kombinacija užtikrina gerą apšvietimo sprendimą. Palyginus su HPI-T Plus lempomis, MASTER GreenPower lempos turi didesnį augimo šviesos efektyvumą. Mažą MASTER GreenPower natrio lempų mėlynos spektro dalies trūkumą kompensuoja HPI-T lempos.
3. MASTER TL-D Super 80 liuminescencinės lempos. Jos turi kelis privalumus:

• Žema lempos vamzdelio temperatūra. Tai leidžia jas naudoti arti augalų (virš 15 cm) ir galima auginti augalus daugiasluoksnėse lentynose. TL-D Reflex liuminescencinės lempos turi vidinį reflektorių, tai žymiai padidina efektyvumą ir nereikalingas papildomas išorinis reflektorius.
• Galima įrengti įvairius šviesos lygius, nuo labai mažo (daiginimui ir sėjinukams) iki labai didelio (iki 800 μmol) su geru šviesos paskirstymu.
• Galima reguliuoti šviesos srautą. Naudojant reguliuojamus elektroninius droselius, galima keisti šviesos srautą nuo 8% iki 100 %. Liuminescencinių lempų efektyvumas atitinka HPI-T Plus lempų.

Kaip suskaičiuoti šiltnamio apšvietimą?

Šiuo metu šiltnamio apšvietimo skaičiavimui dažniausiai naudojami du būdai:

1. pagal reikalingą apšvietos lygį;

2. pagal augimo šviesos kiekį.

Pagal apšvietos lygį galima naudoti įprastomis apšvietimo skaičiavimo programomis, pvz. DIALux, Relux, Calculux.

Tarkime, turime šiltnamį (ilgis x plotis x aukštis) 18 x 7 x 3 m. Patalpos aptarnavimo koeficientas 0,7. Šviestuvų montavimo aukštis h = 2,5 m.

Šviestuvas ELGO HORTUS ORSe. Šviestuvo naudingumo koeficientas 0,83.

1 variantas. Naudosime šviestuvus  su MASTER SON-T GreenPower  600W (1070 μmol) natrio lempomis. Norima apšvieta ant žemės paviršiaus 10.000 liuksų.

Rezultatas:

Naudojant 32 vnt. ELGO ORSe-600W + GreenPower SON-T šviestuvus, gaunama:

Vidutinė apšvieta E vid = 10.960 liuksai;

Augimo šviesa  32 vnt. x 1070 μmol x 0,7 x 0,83 / 126 m2 = 158 μmol/s/m-2;

Vartojama galia  P = 32 x 0,63 kW = 20,16 kW

2 variantas. Naudosime šviestuvus  su MASTER SON-T GreenPower  400W (745 μmol) natrio lempomis. Norima apšvieta ant žemės paviršiaus 10.000 liuksų.

Rezultatas:

Naudojant 48 vnt. ELGO ORSe-400W + GreenPower SON-T šviestuvus, gaunama:

Vidutinė apšvieta E vid = 10.493 liuksai;

Augimo šviesa  48 vnt. x 745 μmol x 0,7 x 0,83 / 126 m2 = 165 μmol/s/m-2;

Vartojama galia  P = 48 x 0,43 kW = 20,64 kW

3 variantas. Naudosime kombinuotai šviestuvus  su MASTER SON-T GreenPower  400W (745 μmol) natrio lempomis ir HPI-T Plus 400W (532 μmol). Šviestuvų išdėstymas lieka toks pat, kaip ir 2 variante.

Rezultatas:

Naudojant 24 vnt. ELGO ORSe-400W + GreenPower SON-T šviestuvus ir 24 vnt. ELGO ORSe-400W + HPI-T Plus šviestuvus, išdėstant juos šachmatiškai, gaunama:

Vidutinė apšvieta E vid = 8.500 liuksų;

Augimo šviesa  (24 vnt. x 745 μmol + 24 vnt. 532 μmol) x 0,7 x 0,83 / 126 m2 = 141 μmol/s/m-2;

Vartojama galia  P = 48 x 0,43 kW = 20,64 kW

Čia pateikti pavyzdžiai yra rekomendacinio pobūdžio.

Konkrečiu atveju, skaičiuojant elektros energijos sąnaudas, būtina įvertinti šviestuvų ir mikroklimato automatikos sistemos elektros energijos sąnaudas. Taip pat svarbu įvertinti šviestuvų skleidžiamos šilumos nuvedimo (pašalinimo) galimybes.

Konsultacija tel. 8-618-19176, El.paštas

Papildoma informacija:
Protingas šiltnamis. N. Kurdiumovas, K.Malyševskis (PDF)

Daržovių apšvietimas šiltnamiuose. PHILIPS (XLS)

Skintos ir vazoninės gėlės. PHILIPS (XLS)

Apšvietimo galios reduktorius – tai įrenginys, kurį rekomenduojama įdiegti norint sumažinti elektros energijos sąnaudas apšvietimui didelėse gamybinėse, prekybinėse, administracinėse ar sandėliavimo patalpose.

Apšvietimo galios reduktorius efektyvus ten kur yra sumontuoti dideli aukšto slėgio arba liuminescencinių lempų šviestuvų kiekiai. Pavyzdžiui, visą parą veikiančiai automobilių stovėjimo aikštelei, apšviečiamai liuminescencinėmis lempomis, elektros energijos sąnaudas galima sumažinti 30%.

Apšvietimo galios reduktorius:

• tinka liuminescencinėms ir aukšto slėgio iškrovos lempų šviestuvams su elektromagnetiniais droseliais
• įrenginio atsipirkimo laikas nuo 13-20 mėnesių priklausomai nuo vartojimo valandų per dieną
• stabilizuoja lempų darbą, sumažiną darbinę temperatūrą ir prailgina lempų tarnavimo laiką 15-25%, kai kuriais atvejais iki 30%

Šviestuvai kuriems galima naudoti Fluoresave galios reduktorių

Fluoresave sistemos panaudojimo pavyzdžiai

Fluoresave galios reduktorius yra trijų modelių: 12A, 20A ir 32A

Įrenginys sertifikuotas ir atitinka Europos Sąjungos standartus.
Reikalavimai įrenginio darbinei aplinkai: temperatūra: nuo 5+ iki + 45 °C, santykinė drėgmė < 75%.
Maitinimo įtampa: vienfazės kintamosios srovės įtampa 230-240 AC, 50-60Hz.

Daugiau informacijos: UAB Elektrobalt, Liepkalnio g. 85, Vilnius,
Tel.: +370 5 2660094, El.p.: office@elektrobalt.lt, www.elektrobalt.lt