Vas
20

Augalų apšvietimas naudojant LED šviestukus.

Dėl šio tipo šviestuvų galite kreiptis tel. +370 673 79044

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami šviesos šaltinių poveikis augalams. Plačiau …

Rezultatai gali padėti geriau parinkti šviesos šaltinius, pagal pageidaujamą rezultatą. Žinoma, šviesa yra tik sudedamoji augalo vystymosi dalis, tačiau ji labai svarbi.

Bendrai

Švitinimas aukšto slėgio natrio lempomis nėra optimalus spektro atžvilgiu ir energetiškai. Jų spektre labai mažai mėlynos šviesos ir tai gali sukelti nepageidaujamą morfologinę reakciją – augalų hipokotilio ir tarpubamblių tįsimą. Literatūros duomenimis po aukšto slėgio natrio lempomis auginamų salotų, špinatų bei garstyčių hipokotilis išauga ilgesnis nei po metalo halogeninėmis lempomis augintų augalų ir po fluorescencinėmis lempomis augintų sojų.

Norint išvengti tokio aukšto slėgio natrio lempų poveikio, mėlynos šviesos trūkumui kompensuoti augalai buvo švitinti kartu ir metalo halogeninėmis ar fluorescencinėmis lempomis.

Kaip alternatyva tradiciniam papildomam apšvietimui šiltnamiuose pastaraisiais metais vis plačiau taikoma augalų švitinimo kietakūniais šaltiniais – šviesos diodais (LED) – technologija. Šių prietaisų didelis spindulinis našumas, jie ilgaamžiai, greitai veikia, mažų matmenų, patikimi, žema jų maitinimo įtampa. Tai užtikrina galimybę sukomponuoti tokius šviestuvų spektrus, kurie būtų optimalūs įvairių rūšių augalams. Mišraus įvairių tradicinių lempų ir kietakūnio apšvietimo tyrimai atlikti su salotomis, špinatais, garstyčiomis, sojomis, pomidorais ir agurkais, daigus persodinus į nuolatinę vietą, pušimis.


AGURKAI

Tyrimams naudotas agurkų hibridas ‘Mandy’. Agurkų daigai buvo auginami po dviem šviestuvais. Vienas šviestuvas sudarytas iš 100W halogeninių lempų, kuriose didžiausią spektro dalį sudaro raudona ir tolima raudona šviesa, o kitas – iš 100W halogeninių lempų su papildomais 455 nm puslaidininkiniais šviestukais (LED šviesos diodais).

Darbo tikslas – ištirti mėlynos 455 nm šviesos spektro komponenčių, papildančių halogeninių lempų spektrą, poveikį agurkų daigų augimui.

Agurkams sudygus buvo nustatytas 16 val. fotoperiodas.
Vienų halogeninių lempų ir papildytų puslaidininkiniais šviestukais bendras fotonų srauto tankis (PFD), μmol m-2 s-1:

  • Šviestuvo 100W  halogenine lempa      111,4 μmol.
  • Šviestuvo 100W  halogenine lempa + 455 nm    100,5 μmol.

Plačiau apie auginimo sąlygas, rasite čia…

Rezultatai:

  • Švitinimas halogeninėmis lempomis su papildomais mėlynais 455 nm LED mažino agurkų daigų aukštį;
  • augalai augę po halogeninėmis lempomis su papildomais mėlynais 455 nm LED, turėjo šiek tiek daugiau lapų, buvo suformavę didesnį lapų plotą ir daugiau sausos masės, ypač šaknų;
  • Halogeninės lempos su papildomais mėlynais LED turėjo teigiamos įtakos pigmentų kiekiui žaliuose agurkų daigų lapuose. Chlorofilo a ir chlorofilo b kiekis po tokiomis lempomis augintuose agurkuose buvo 1,6 karto, o karotinoidų – 1,7 karto didesnis;
  • augalai augę po halogeninėmis lempomis su papildomais mėlynais 455 nm LED išaugino daugiau vaisių ir buvo gautas didesnis vidutinis derlius.

POMIDORAI

Tyrimų tikslas – ištirti pomidorų augimą, vystymąsi ir derėjimą šiltnamyje po to, kai daigai buvo auginami švitinant puslaidininkinėmis lempomis (LED šviesos diodais)  su skirtingų spektrinių komponenčių deriniais.

Pomidorų „Raissa“ hibrido daigai auginti fitotrono kamerose. Tyrimams naudotas kietakūnio apšvietimo modulis, sudarytas iš penkių puslaidininkinių lempų su skirtingais šviestukų deriniais. Kaip pagrindiniai, visose lempose buvo naudoti 447, 638, 669 ir 731 nm šviestukai. Plačiau …

Atitinkamose lempose buvo naudoti tokie papildomi šviestukai:

  • L1 – be papildomų šviestukų,
  • L2 – 380 nm,
  • L3 – 520 nm,
  • L4 – 595 nm,
  • L5 – 622 nm.

Palyginimui, kita pomidorų grupė buvo švitinama aukšto slėgio natrio lempomis SON-T Agro 400W (Philips).

Pomidorams sudygus, buvo nustatytas 18 val. fotoperiodas.

Rezultatai:

  • SON-T Agro lempos pavėlino augalų perkėlimą į šiltnamį. Sodinukai buvo mažiausi ir suformavo mažiausiai lapų. Kai kurie augalai dar buvo žiedų formavimo stadijoje.
  • Nustatyta, kad L5 LED kombinacija (oranžinė šviesa) sumažino lapų kiekį ir augalų aukštį.
  • L3 (520 nm) kombinacijos pomidorų daigai buvo šiek tiek didesni ir suformavo vienu lapu daugiau, nei L5 (622 nm).
  • L2 (380 nm) ir L4 (595 nm) kombinacijos pomidorų daigai buvo didesni, nei ankščiau minėtų.

Po skirtingomis lempomis išauginti pomidorų daigai buvo toliau auginti šiltnamyje. Tyrimų rezultatai parodė, kad didelis skirtingo daigų apšvietimo poveikis pomidorų augimui ir vystymuisi išliko pirmąjį auginimo šiltnamiuose mėnesį. Šiek tiek paankstino pomidorų derlių. Papildoma geltona šviesa, naudota daigams apšviesti, mažino bendrą pomidorų derlių.

LAPINIAI RIDIKĖLIAI

Tiriamas kietakūnės šviesos spektrinės sudėties (LED šviesos diodų šviestukų) poveikis lapinių ridikėlių (‘Tamina’) maistinės kokybės rodikliams.

Tirtas raudonos šviesos (638 nm) efektas, raudonos (638, 669 nm), mėlynos (445 nm) ir tolimosios raudonos (731 nm) šviesos derinio efektas bei jo papildymo UV (385 nm), geltona (595 nm) ar žalia (510 nm) kietakūne šviesa efektas.

Rezultatai:

Šviesos spektro poveikis lapinių ridikėlių maistinės kokybės rodikliams buvo nevienodas. Kietakūnė šviesa padidino augalinės žaliavos antioksidacinį aktyvumą ir fenolinių junginių kiekį, tačiau sumažino vitamino C ir monosacharidų koncentracijas. Intensyvus raudonos šviesos srautas veikė augalus kaip fotooksidacinis stresas ir paskatino violaksantino ciklo pigmentų kaupimąsi lapuose. Geltona ir žalia šviesa, kaip papildomos mėlynos ir raudonų komponenčių deriniui, paskatino β-karotino kaupimąsi lapuose ir stiebuose. Papildomos UV šviesos efektas buvo panašiausias į kontrolinio apšvietimo aukšto slėgio natrio lempomis sukeltą efektą

Plačiau apie tyrimą…

SALOTOS

Darbo tikslas buvo pagerinti fotosintetinės sistemos veiklą ir valdyti pirminių ir antrinių metabolitų sintezę, įprastinį šiltnamių apšvietimą papildžius raudona kietakūnių šviestukų skleidžiama šviesa.

Rezultatai:

Gautas efektas labai priklausė nuo papildomo švitinimo trukmės bei kitų aplinkos sąlygų. Be to, manome, kad papildomo apšvietimo puslaidininkine lempa su raudonaisiais LED šviestukais nutraukimas gali daryti įtaką salotų metabolinės ir fotosintezės sistemos grįžimui į pirmykštę būklę, toliau jas auginant įprastinėmis šiltnamio sąlygomis. Salotos (Lactuca sativa, veislė ‘Grand rapids’) buvo augintos Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto gamybiniame šiltnamyje, durpių substrate. Iki techninės brandos (apie 30 dienų) salotos augintos natūralioje dienos šviesoje. Prieš nuimant derlių, augalai 6 dienas buvo papildomai visą parą apšviesti raudoną šviesą skleidžiančiais diodais, bangos maksimumas – 638 nm (suminis aplinkos ir šviestukų srautas – 200 μmol m-2 s-1). Nakties temperatūra buvo 12/16 °C, dienos – 16/18 °C. Manome, kad nitratų kiekio mažėjimas, sacharidų ir karotinoidų kaupimasis, mažas heksozių ir sacharozės santykis, švitinant papildoma raudona LED šviesa, turėjo įtakos salotų lapų senėjimui per signalinį cukrų kelią. Aplinkos sąlygos gali reguliuoti senėjimą ir kitais, su fotosinteze ar pirminiais metabolitais, nesusijusiais būdais: vitamino C koncentracijos padidėjimas galėjo paveikti senėjimą per foto oksidacinį stresą. Gautas efektas sukeliant fotostresą salotų lapuose paspartino senėjimą ir nukreipė pirminių ir antrinių metabolitų sintezę ūkiškai naudinga linkme.

Plačiau apie tyrimą …

Daržovių auginimas papildant mėlyna šviesa

Darbo tikslas – ištirti mėlynos šviesos spektro komponenčių, papildančių šiltnamiuose veikiančių šviesos sistemų apšvietą, poveikį daržovių daigų auginimui.

Tyrimams naudotas agurkų hibridas ‘Mandy’, pomidorų hibridas ‘Cunero’, saldžiosios paprikos veislė ‘Reda’.

Tyrimo metu palygintas daržovių daigų auginimas naudojant tradicines aukšto slėgio natrio lempas „SON-T Agro“ (PHILIPS) ir papildomai švitinant mėlynos šviesos šviestuvais su LHXL-LR3C (Lumileds Lighting, USA) tipo šviesos diodais, kurių išmatuotas vidutinis bangos ilgis – 447 nm.

Tirti skirtingi šviesos šaltiniai: a0 – „SON-T Agro“, a1 – „SON-T Agro“ + LED 447 nm. Norint „SON-T Agro“ (PHILIPS) lempų spektrą papildyti mėlyna šviesa, buvo sukurti šviestuvai su LHXL-LR3C (Lumileds Lighting, USA) tipo šviesos diodais, kurių išmatuotas vidutinis bangos ilgis – 447 nm (vardinė vertė – 455 nm), o didžiausias spinduliuotės srauto tankis (lauko centre, 30 cm atstumu nuo diodų paviršiaus) buvo 70 μmol m-2 · s-1. Tyrimo metu šviestuvai su šviesos diodais buvo pakabinti 75 cm aukštyje virš stelažo, o „SON-T Agro“ lempos – 1,5 m. Bendras papildomos šviesos srautas augalams priklausė nuo debesuotumo ir svyravo nuo 150 iki 500 μmol m-2 · s-1.

Rezultatai.

Papildomos mėlynos šviesos poveikis daržovių daigams buvo skirtingas. Agurkų daigų aukštis buvo panašus juos auginant po „SON-T Agro“ lempomis ir papildomai švitinant arba nešvitinant LED (447 nm). Papildomai švitinti mėlynais LED pomidorų daigai buvo aukštesni, o saldžiųjų paprikų – žymiai mažesni (1 pav.). Hipokotilio ilgis paprastai rodo aplinkos sąlygų tinkamumą daigams augti. Visų daigų šis rodiklis buvo panašus auginant augalus su papildoma mėlyna šviesa ir be jos.

MIEŽIŲ ŽELMENYS

Šiame darbe įvertinta šviesą emituojančių diodų (LED šviestukų) apšvietimo spektro įtaką jaunų miežių želmenų antioksidacinėms savybėms. Tirtų lietuviškų vasarinių miežių veislių ‘Luokė’ ir ‘Aura’. Septynių dienų želmenys, švitintų po:

Laisvųjų radikalų surišimo geba ir fenolinių junginių bei vitamino C kiekių audiniuose buvo nevienodi. Apšvietimo veikiamų ‘Luokė’ veislės želmenų antioksidacinės savybės, kito labiau, nei ‘Auros’. Šviesą emituojančių diodų LED deriniai, išskyrus švitinimą vien raudona šviesa, pagerino želmenų antioksidacines savybes, padidino vitamino C ir fenolinių junginių kiekį augaluose, palyginti su aukšto slėgio natrio lempomis. Raudona šviesa slopino antioksidacines želmenų savybes, tačiau reikšmingą teigiamą efektą davė papildoma mėlyna spektro komponentė. Kitų papildomų spektro komponenčių naudojimas nedavė tokių reikšmingų rezultatų.

Plačiau apie tyrimą …

BRAŠKĖS

„Elkat“ veislės aukštos kokybės „frigo“ braškių (Fragaria ×  ananassa Duch.) daigai mėnesį auginti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto fitotrono kamerose apšviesti kietakūnės šviesos, pagrįstos šviesą emituojančių šviestukų (LED) technologija, deriniais:

  • tik raudona (640 nm) šviesa ( R), fotonų srauto tankis ( PPFD) ties braškių lapais – 200 µmol m-2s-1 ;
  • raudona (640 nm) su mėlyna (455 nm) šviesa (R + M), palaikomas PPFD – atitinkamai 174,5 ir 25,5 µmol m-2  s-1 ,
  • Kontroliniai augalai auginti po aukšto slėgio natrio lempomis (HPS) PPFD – 200 µmol m-2 s-1.

Po 4 savaičių (liepos mėnesį) fitotrone auginti braškių daigai persodinti į polietileninį šiltnamį, balta plėvele mulčiuotą lysvę. Nustatyta, kad raudonos (640 nm) LED komponentės poveikis skatino chlorofilų  a ir  b kaupimąsi lapuose ir turėjo ilgalaikį išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų biosintezei ir „frigo“ daigų žiedynstiebių ir lapkočių elongacijai. Raudonos su mėlyna (640 su 455 nm) LED komponenčių derinys leido išauginti kompaktiškus daigus, taip pat skatino generatyvinių organų formavimąsi. Skirtingo spektro kietakūnė šviesa neturėjo esminės išliekamosios įtakos vėlesniam braškių derlingumui, persodinus jas į šiltnamį.

Rezultatai.

Visų ‘Elkat’ veislės braškių šaldytų daigų generatyvinis vystymasis po skirtingo šviesos poveikio siekė 100 %. Tačiau raudona (R) šviesa lėmė dvigubai, o raudonos ir mėlynos (R + M) šviesos komponenčių derinys – 1,6 karto greitesnį žydėjimą (IX organogenezės etapas) nei HPS natrio šviesa. Nors ir esant įprastiniam šiltnamių apšvietimu (HPS), sporo- ir gametogenezės procesai (VI–VII organogenezės etapai) „frigo“ braškių daiguose vyko labai intensyviai.
Tik raudona (R) šviesa švitinti augalai išaugino 1,5–2 kartus ilgesnius žiedynstiebius ir lapkočius, palyginti su po HPS ir R + M šviesa augintomis braškėmis. Todėl veikiant raudonos šviesos komponentei pastebėtas braškių tįsimas. Po raudona šviesa augintos braškės suformavo truputį daugiau žiedų, tačiau lapų skaičiumi iš kitaip veiktų braškių neišsiskyrė. Apie 25 % didesnį lapų plotą ir 1,3 karto ilgesnes šaknis išaugino braškės, švitintos HPS lempomis, todėl ir sausa lapų bei šaknų masė, esant šiam poveikiui, buvo didžiausia.

Braškes persodinus į šiltnamį, prieš derėjimo pradžią nustatytas išliekamasis šviesos poveikis žiedynstiebio ilgiui, senų lapų ilgiui ir lapų skaičiui. Ilgiausius žiedynstiebius išaugino ir aukščiausios užaugo raudona šviesa veiktos braškės, tačiau nauji jų lapai buvo trumpiausi. Taip pat raudona šviesa veikti braškių uogakrūmiai prieš derėjimą užmezgė apie 20 % daugiau uogų. Naujų lapų ar ūsų skaičiui skirtingų šviesos komponenčių poveikis įtakos neturėjo. Mažiausiai žiedynų suformavo HPS švitintos braškės. Raudonos ir mėlynos komponenčių poveikis lėmė intensyvesnį žiedynų bei ragelių formavimąsi.

Derėjimo pabaigoje senų ir naujų lapų ilgis buvo vienodas. Taip pat nesiskyrė formuojamų lapų ar ūsų skaičius. Galutiniam bendram derliui šviesos poveikis išliekamojo efekto neturėjo, tačiau mažiausius vaisius išaugino tik raudona šviesa švitinti „frigo“ braškių kerai.

Mažiau fotosintezės pigmentų sukaupta „frigo“ braškių daigus švitinant HPS ir raudonos su mėlyna (R + M) komponenčių deriniu, daugiausia – švitinant tik raudona (R) šviesa. Nustatytas mažas karotinoidų ir chlorofilų a ir b sumos santykis; jis nesiskyrė nuo kitų poveikio derinių. Stebint išliekamąjį (R) ir (R + M) šviesos derinių poveikį, nustatyta panaši fotosintezės pigmentų kaupimosi tendencija. Prieš derėjimą ir po derėjimo tiek senuose, tiek naujuose braškių lapuose chlorofilo a ir b sukaupta mažiausiai augalus švitinus HPS lempomis. Karotinoidų ir chlorofilų a ir b sumos santykis derėjimo pradžioje tiek senuose, tiek naujuose braškių lapuose nesiskyrė. Derėjimo pabaigoje, veikiant raudonai šviesai, senuose lapuose šis santykis buvo didžiausias (0,31), o naujuose – mažiausias (0,20) dėl labai suaktyvėjusios chlorofilo b sintezės.

Išvados.

Raudonos (640 nm) LED komponentės poveikis skatino chlorofilų a ir b kaupimąsi ir turėjo ilgalaikį išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų biosintezei ir ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų stiebų elongacijai. Raudonos su mėlyna (640 su 455 nm) LED komponenčių derinys leido išauginti kompaktiškus daigus, taip pat skatino generatyvinių organų formavimąsi. Kietakūnės šviesos deriniai neturėjo esminės išliekamosios įtakos vėlesniam braškių derlingumui, persodinus jas į šiltnamį.

Plačiau apie tyrimą …

Augalų fotofiziologiniai tyrimai aukštosioms technologijoms

Visuotinai priimta, kad optimalus apšvietimo spektras augalams turi būti sudarytas iš 90 % raudonosios spektro dalies ir 10 % mėlynosios spektro dalies šviesos. Raudona šviesa, veikianti fitochromo transformacijas, svarbi fotosintezei, žydėjimui bei vaisių formavimui. Mėlyna šviesa veikia chlorofilo formavimąsi, žiotelių varstymąsi, fotomorfogenezę bei fotosintezės produktų gabenimą ir pasiskirstymą augalų dalyse. Vis dėlto skirtingų gyvybinių formų augalų (pasižyminčių skirtingomis augimo strategijomis) skiriasi ir šviesos spektriniai poreikiai. Pastarųjų metų progresas kietakūnio apšvietimo technologijose, paremtose šviesą emituojančių LED šviestukų panaudojimu, palengvino ir išplėtė fotobiologinių tyrimų, grindžiančių naujų apšvietimo technologijų taikymą, galimybes.

Eksperimentai daryti 2003–2008 metais. Šviesos spektro poveikiui augalų augimui, vystymuisi bei metabolizmui tirti buvo naudoti savitos konstrukcijos šviestuvai: 5 modulių kompiuterizuota sistema fitotronui – pasirinkti deriniai iš pagrindinių mėlyną (455 nm), raudoną (640, 660 ir 670 nm) ir tolimąją raudoną (735 nm) šviesą emituojančių kietakūnių šviestukų (light-emitting diodes, LED) bei papildomų UV (385 nm), žalios (510 nm) ir geltonos (595 nm) komponenčių su galimybe keisti jų srautus, spektro sudėtį; realizuoti tiek nuostovų, tiek impulsinį apšvietimą. Bendras fotosintetiškai aktyvios šviesos srautas buvo keičiamas nuo 50 iki 200 µmol m-2 s-1; fotoperiodas – nuo 14 iki 24 val. Aukšto slėgio natrio arba fluorescensinės lempos buvo naudojamos kaip kontrolinis apšvietimas. Analogiška kietakūnio apšvietimo sistema buvo naudota in vitro tyrimams.

Fotomorfogenetiniai bandymai atliekami su

  • valgomąja morka
  • lapiniu ridikėliu
  • braškių daigais
  • petražole
  • mairūnu
  • laiškiniu svogūnu
  • lapine salota
  • krapo augalais
  • baziliku
  • žieminio kviečio ir
  • paprastojo miežio želmenimis
  • agurko daigais
  • pomidoro daigais
  • chrizantema
  • vynmedžiu
  • valgomąja bulve

Rezultatai.

Šviesos spektrinės sudėties poveikis fotosintezės sistemai.

Nustatyta, kad sąlyginai didelis fotosintetiškai aktyvios raudonos (640 nm) šviesos srautas paskatina biomasės kaupimąsi, augimo procesų intensyvumą, didesnį cukrų susikaupimą lapuose, tačiau kartu kiek anksčiau prasideda ir senėjimo procesai augaluose. Šie dėsningumai pritaikyti kuriant šiltnamių apšvietimą: prie įprastinių aukšto slėgio natrio lempų pritaisius raudonų kietakūnių šviestukų ir švitinant augalus jų techninės brandos tarpsniu, salotos užauga geresnės kokybės ir skanesnės. Tačiau, greta raudonos, augalams (ypač ridikėliams, pomidorams) būtinas ir nedidelis srautas mėlynos šviesos: ji paskatina chlorofilo kaupimąsi lapuose bei asimiliatų perdavimą į kaupiančiuosius organus. Greta fotosintezės, kaip biomasės produkcijos proceso, svarbu ir šviesos sąlygojamas fotosintezės produktų – angliavandenių – metabolizmas. Tai ne tik nulemia daržovių skonio savybes, bet ir bendrą augalo būklę, kadangi cukrūs, ypač sacharozė, veikia kaip signalą perduodančios molekulės ir taip daro įtaką daugeliui fiziologinių procesų.

Kietakūnės šviesos (LED) taikymas augalų maistinės kokybės gerinimui.

Šviesos poveikio metabolizmui tyrimai buvo atliekami naudojant įvairius šviestuvus: tai ir keičiamo spektro LED šviestuvai, ir kombinuotieji HPS, fluorescensinių, halogeninių lempų ir kietakūnių šviestukų deriniai. Po jais augintos salotos, svogūnų laiškai, krapai, mairūnai, bazilikai, petražolės, lapiniai ridikėliai, kviečių ir miežių želmenys Tačiau skirtingų augalų šviesos spektriniai poreikiai skiriasi, todėl ne visi augalai tinkami auginti po kietakūnio apšvietimo šaltiniais. Teigiamas poveikis maistinės kokybės atžvilgiu (dėl padidėjusio monocukrų bei vitamino C kiekio jų audiniuose, nitratų redukcijos, antioksidacinio akyvumo) pasiektas švitinant salotas, mairūnus, kviečių želmenis ir lapinius ridikėlius. Medžiagų apykaita gali būti paskatinama vien didesnio fotosintetiškai aktyvios raudonos šviesos srauto, tačiau, derinant raudoną 640 nm šviesą su tolimąja raudona ar mėlyna šviesa, aktyvuojama daugiau fotoreceptorių ir, jiems veikiant bendrai, pasiekiama reikšmingesnių efektų.

Kietakūnės šviesos (LED) taikymas augalų produktyvumui didinti.

Šviesos valdymo galimybės buvo pasitelktos ir auginant agurkų, pomidorų, paprikų daigus, siekiant, kad jie būtų sveikesni, tvirtesni, produktyvesni, anksčiau pradėtų derėti. Ištyrus pagrindinių (455, 640, 660 ir 735 nm) ir papildomų žalių, UV ir geltonų kietakūnių šviesos komponentų apšvietimo modulyje efektą, nustatyta, kad tik papildoma žalia 520 nm šviesa teigiamai veikė agurkų daigų augimą ir vystymąsi. Yra žinoma, kad žalia šviesa gali prasiskverbti pro lapiją efektyviau nei kitų spalvų šviesa, todėl efektyviau išnaudojama fotosintezei ir paskatina vystymąsi. Tačiau pomidorų daigus paveikė priešingai – žalia šviesa švitinti pomidorų daigai buvo mažesni, lėčiau vystėsi, lapai sukaupė mažiau fotosintezės pigmentų. Įdomus ir kontraversiškas UV spinduliuotės poveikis: agurkų daigai, augę po papildoma UV šviesa, buvo gležni, suformavo mažiau lapų, prasčiau vystėsi, o štai pomidorų augalai – suformavo didesnį lapų plotą, daugiau žiedų ant žiedynstiebio, sukaupė didžiausią žalią masę. Šie fotofiziologiniai reiškiniai gali būti paaiškinti genetiniais augalo rūšies ypatumais, kadangi pomidorai savo kilme – kalnuotų vietovių augalai. Ilgalaikio išliekamojo tirto apšvietimo poveikio fotosintezės sistemos veiklai nepastebėta, tačiau tokiomis sąlygomis greičiau išauginami sveikesni, stipresni daigai, kas nulemia pomidorų augalų tolesnį augimą bei derlių. Tolesniuose tyrimų etapuose kietakūnį apšvietimą siekiama pritaikyti šiltnamiuose kaip papildomą prie įprastinių aukšto slėgio natrio lempų, kad būtų galima efektyviai ir ekonomiškai naudingai auginti geros kokybės daigus.

Plačiau apie tyrimą…

Informacija naudota iš LSDI.lt svetainės

Įrašo komentaras

GOOGLE Ads


Kategorijos

Naujausi įrašai

Žymos

Archyvai

Naujausi komentarai

Partneriai

Metainformacija

Puslapiai

Reklama