Lie
18

ŠILTNAMIŲ APŠVIETIMAS

Natūrali šviesa yra pigiausias apšvietimo būdas auginant augalus. Tačiau, dažnai natūralios šviesos būna per mažai ar visai nebūna, ypač žiemos mėnesiais. Papildomai galima naudoti dirbtinį apšvietimą. Dirbtinis apšvietimas turi atitikti du pagrindinius reikalavimas:

  1. Dirbtinio apšvietimo šviesos šaltinis turi būti labai efektyvus (t.y. kuo didesnė augalams perduodama energija, palyginus su lempos sunaudojama elektros energija).
  2. Šviesa turi būti teisingo šviesos spektro.




Kai dirbtinė šviesa naudojama absorbciniam apšvietimui, svarbu, kad augimo šviesa PAR srityje būtų efektyviausia. Tyrimai rodo, kad mažiausiai augimui efektyvus spinduliavimas (tarp 350-400 ir 700-800 nm) stipriai veikia augalo augimą. Šis fenomenas vadinamas fotomorfogenezė (photomorphogenesis). Jis nagrinėjamas plačiai nagrinėjamas kai augalai apšviečiami tik dirbtinai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad augalai turi šviesai jautrius elementus (foto receptorius). Fitochromas – geriausiai žinomas foto receptorius. Jis jautrus raudonai (R=600-700 nm) ir tolimai raudonai (TR=700-800 nm) šviesos spektro daliai. Daug tyrimų, atliktų su rožėmis ir chrizantemomis, rodo, jog padidėjęs TR (taip pat sumažinus R/TR santykį) turi stimuliuojantį efektą stiebo ilgėjimui. Sumažinus TR komponentą (taip pat padidinus R/Tr santykį) sąlygoja augalų susiglaudimą, sumažintą lapų plotą ir padidėjusius chlorofilo a+b ir kitų pigmentus. Be to, auginant rožes, žymiai padidėja atžalų (ataugų) kiekis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad šviesos mėlynoji komponentė (350-500 nm) taip pat įtakoja augalo augimą. Manoma, kad yra mėlynai šviesai jautrių pigmentų, tačiau tai neįrodyta. Mėlynos spalvos efektas mažiau aiškus nei raudonos ir tolimos raudonos šviesos. Chrizantemų tyrimai rodo, jog mėlynos šviesos panaikinimo efektas priklauso nuo tolimos raudonos šviesos būvimo. Tolima raudona šviesa, panaikinus mėlyną, stimuliuoja augalo aukštį. Turi būti minimalus mėlynos šviesos kiekis, normaliam augalo augimui. Tačiau šis minimumas nėra tiksliai žinomas. Šiltnamiuose, mėlynos šviesos santykis (iš saulės) yra paprastai pakankamas ir vasarą ir žiemą. Galima teigti, kad dirbtinio apšvietimo efektas apibūdinamas spinduliavimo efektyvumu PAR srityje, vis dėlto, tai turėtų būti parinkta remiantis teisinga šviesos sudėtimi. Teisingo šviesos šaltinio parinkimas taip pat priklauso nuo taikymo vietos. Augalų apšvietimui, jos skirstomos į pagrindines penkias grupes:

  • absorbcinis apšvietimas šiltnamiuose
  • auginimas be dienos (saulės) šviesos
  • daugiasluoksnis auginimas
  • fotoperiodinis apšvietimas
  • dekoratyvinis apšvietimas

Philips turi platų lempų asortimentą, kuris naudojant teisingą veidrodinę optiką, garantuoja optimalius sprendimus visoms sritims.

Vidutinės spinduliavimo reikšmės (J/cm2) per valandą, dieną ir mėnesį Olandijoje.

Priklausomai nuo augalų tipo ir augimo vietos, rekomenduojami papildomi lygiai:

  1. 1.000 – 2.000 lux pagerinta kokybė, pasėlių aptarnavimas ir ribotas produkcijos didėjimas;
  2. 2.000 – 3.000 lux sėjimas (sodinimas), vazoninių augalų auginimas
  3. 3.000 – 8.000 lux kultivavimas ištisus metus, pavyzdžiui, chrizantemų, rožių ar daugiasluoksnis kultivavimas.
  4. 8.000 – 16.000 lux daug šviesos reikalaujantiems augalams (vaisių gamyba, pvz. agurkų ir pomidorų)
  5. 10.000 – 50.000 lux tik dirbtine šviesa auginamiems augalams (pvz. auginimo kameros)

Natrio lempų SON atveju, 1000 lux atitinka apie 12 mikromol fotonų/m2.s.

Absorbcinis apšvietimas šiltnamiuose

Augalų augimui ir priežiūrai reikalingas minimalus šviesos kiekis. Europoje nuo Spalio iki Kovo mėnesių nėra pakankamai natūralios šviesos. Tai galima paaiškinti mažu apšvietos lygiu ir sutrumpėjusiomis dienomis. Be to, į šiltnamį patekusi šviesa sudaro tik apie 70% lauko šviesos lygio. Iš esmės, tai reiškia mažesnį augimo laipsnį ir blogesnę produktų kokybę. Praktiškai, papildomas apšvietimas žymiai padidina produkciją ir pagerina kokybę (jei kiti faktoriai, kaip temperatūra, drėgmė ir tręšimas yra optimizuoti).

Dirbtinis apšvietimas šiltnamiuose paprastai būna kaip papildomas apšvietimas natūraliam. Šiuo atveju, pagrindinis kriterijus renkantis šviesos šaltinį yra efektyvumas, o ne šviesos spektrinė sudėtis. Daugeliu atveju, natrio lempa MASTER SON-T PIA Green Power bus geriausias sprendimas.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei kasinėjimas yra svarbus faktorius, metalų halogenų lempa MASTER HPI-T Plus yra tinkamesnė, nors jos augimo šviesos efektyvumas apie 15% mažesnis už natrio MASTER SON-T PIA Green Power. Aukšto slėgio natrio lempą MASTER SON-T PIA Green Power tinka naudoti siekiant prailginti dienos trukmę. Optimaliomis sąlygomis ir esant tam pačiam (mažam) šviesos intensyvumui, augimas didėja tiesiškai, ilgėjant šviesos periodui.

Auginimas be dienos (saulės) šviesos

Visiškas natūralios šviesos pakeitimas dirbtiniu apšvietimu susijęs su klimatą kontroliuojančiais kambariais ar spintomis. Paprastai būna gerai izoliuotos patalpos, kuriose klimatas (temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir kita) gali būti pilnai kontroliuojama. Tokiose vietose būtina, kad būtų teisinga dirbtinio apšvietimo šviesos spektrinė sudėtis. Aukšto slėgio natrio lempos MASTER SON-T PIA Green Power turi mažai mėlynos spektro dalies, todėl jų nederėtų naudoti natūralios šviesos pakeitimui. Metalų halogenų lempų MASTER HPI-T Plus spektras yra artimas dienos šviesai. Labai gerų rezultatų gaunama kombinuojant šiuos abu lempų tipus.

Aukšto slėgio išlydžio lempų privalumas tas, kad jos išspinduliuoja daug augimo energijos. Tačiau trūkumas, jos labai kaista. Dažnai lempos dalis atskiriama nuo auginimo erdvės skaidriu stiklu ar plastiku, todėl didžioji šilumos dalis yra atskiriama. Kadangi metalų halogenų lempos MASTER HPI-T Plus šiek tiek spinduliuoja UV-A spindulių, todėl šis ekranas turėtų turėti UV filtrą.

Auginant be dienos šviesos taip pat galima naudoti TL-D liuminescencines lempas (pvz. /830 ir /840 spalvos kodo). TL-D lempų privalumas, jų vamzdelio žema temperatūra, todėl atstumas tarp lempos ir augalo gali būti labai mažas (apie 15 cm). Lempos efektyvumas panašus į MASTER HPI-T Plus.

Šioje vietoje labiausiai tinka MASTER TL-D Reflex lempos. Lempos vamzdelis turi vidinį reflektorių, kuris sukuria efektyvią apšvietimo sistemą, nereikalaujančią papildomo išorinio reflektoriaus. Liuminescencinėmis lempomis galima pasiekti nuo labai mažos apšvietos (pvz. audinių auginimui ir sėjimui) iki aukštos (apie 50.000 lux) ir geru šviesos paskirstymu. Naudojant reguliuojamą aukšto dažnio droselių sistemą, šviesos srautą galima reguliuoti nuo 100% iki 8%.

Daugiasluoksnis auginimas (lentynose)

Augalus auginant daugiasluoksnėse lentynose, ribojamas natūralios šviesos patekimas. Be to, dėl ekonominių sumetimų, erdvė tarp dviejų sluoksnių dažniausiai ribojama. Todėl čia, liuminescencinės lempos MASTER TL-D Reflex arba LED šviestuvai būtų geriausias sprendimas.

Jei daugiasluoksnis kultivavimas atliekamas po stiklu, viršutinę lentyną galima apšviesti ir natrio lempomis MASTER SON-T PIA Green Power, jei yra pakankamai aukščio.

Fotoperiodinis apšvietimas

Šiuo metu daugumą žydinčių augalų įtakojama šviesos periodo ilgio. Dirbtinio apšvietimo naudojimas žydėjimo reguliavimui vadinamas fotoperiodiniu apšvietimu. Šiuo būdu visus metus galiama kultivuoti ir trumpai ir ilgai žydinčias gėles. Pavyzdžiui, naudojant fotoperiodinį apšvietimą labai gerų rezultatų sulaukta auginant chrizantemas, puikiąsias puansetijas (karpažolinių šeima) ir kalankes (sukulentų rūšis), o taip pat gubojas bei gvazdikus.

Dažniausiai paplitę dienos ilgį įtakojantys būdai yra:

  • su absorbcine šviesa (taip pat auginama prailginant dieną) arba
  • su labai maža šviesos doze, pirmiausia gėlių reguliavimui (100-400 lux; – 6 mmol fotonų/m2.s).

Paprastai šiam apšvietimui naudojamos natrio MASTER SON-T PIA Green Power, metalų halogenų MASTER HPI-T Plus arba liuminescencinės MASTER TL-D Reflex lempos. Labai maža šviesos poveikio dozė taip vadinama „fito-chromo laikrodis“. Šiame procese, svarbi raudona ir tolima raudona šviesa. Priklausomai nuo augalų, šiuose taikymuose rekomenduojami šviesos šaltiniai:

  • kaitrinės lempos
  • liuminescencinės lempos

Dekoratyvinis apšvietimas

Dekoratyviniam apšvietimui augalai vaidina ne tokį svarbų vaidmenį. Dažnai, dekoratyvinis augalų apšvietimas naudojamas namie, parduotuvėse ar biuruose, kur trūksta šviesos. Pavyzdžiui, gėlių parduotuvėse ekonomiškiau laikyti tinkamomis sąlygomis.

Dekoratyviniam apšvietimui svarbu pasirinkti lempą su gera spalvų atgava (Ra). Pabrėžtina, kad mes norime matyti gėles tokias, kokios jos iš tiesų yra. Be to, šviesa su gera kompozicine sudėtimi užtikrina, kad augalai nesusitrauks ar pernelyg neišsiskleis. Kaitrinės ir halogeninės lempos įtakoja greitam išsiskleidimui.

Jei augalai patalpinti ten kur negauna pakankamai natūralios šviesos, jie turi būti apšviečiami 10-14 val per dieną. Priklausomai nuo natūralios šviesos kiekio, papildomai paprastai užtenka 1000-2000 lux.

Philips turi platų šviestuvų ir lempų asortimentą papildomam dekoratyviniam augalų apšvietimui. Energiją taupančios lempos (PLE 20W) arba metalų halogenų MHN-TD Pro 70W turi „švarų“ atspalvį, kuris daro įspūdį žaliems augalams. Jei norimas šiltos šviesos atspalvis, galima naudoti metalų halogenų Master Colour CDM-T arba natrio Master SDW-T lempas.

Aukščiau paminėtų lempų efektyvumas yra žymiai didesnis lyginant su kaitrinėmis ar halogeninėmis lempomis.


Įrašo komentaras

GOOGLE Ads


Kategorijos

Naujausi įrašai

Žymos

Archyvai

Naujausi komentarai

Partneriai

Metainformacija

Puslapiai

Reklama